Claude Code — tai Anthropic komandinės eilutės (CLI) DI agentas, kuris gyvena tavo terminale, mato visą projektą ir pats rašo, taiso bei paleidžia kodą. Daug kas jį įsijungia ir naudoja kaip patobulintą autopildymą. Bet tikroji galia atsiveria tik tada, kai pakeiti patį darbo būdą.

Šis trijų dalių ciklas — praktinis meistriškumo vadovas. Pirmoje dalyje surinkti pagrindai, kurie pokytį pajunti iškart: kaip dirbti lygiagrečiai, kodėl planas svarbesnis už promptą, kaip Claude paversti besimokančiu komandos nariu ir — svarbiausia — kaip pasiekti 2–3 kartus geresnį rezultatą.

Serija: 1 dalis — pagrindai (šis įrašas) · 2 dalis — technikos · 3 dalis — konfigūracija

1. Dirbk lygiagrečiai — didžiausias produktyvumo šuolis

Įprotis dirbti su vienu Claude langu yra pagrindinė priežastis, kodėl daugumai jis atrodo „tik neblogas”. Patyrę naudotojai laiko atvirus 3–5 Claude vienu metu — kiekvienas savo užduočiai. Kol vienas tvarko klaidą, kitas rašo naują funkciją, trečias — testus.

Kad sesijos nesikištų viena kitai (nekiltų git konfliktų), kiekvienai skiriamas atskiras worktree — tas pats repozitorijus, bet atskiras darbinis katalogas ir šaka:

Terminalo skirtukus verta sunumeruoti (1–5) ir įjungti sistemos pranešimus, kad žinotum, kada kuris Claude laukia tavo atsakymo. Nereikia nuolat žiūrėti į vieną langą — dirbi su tuo, kuriam šiuo metu reikia dėmesio.

Lygiagretumas neapsiriboja terminalu: papildomas sesijas gali paleisti claude.ai/code naršyklėje ar net iš telefono — pradėti užduotį ryte važiuodamas, o tęsti prie kompiuterio.

2. Pradėk nuo plano, ne nuo prompto

Antras įprotis, skiriantis mėgėją nuo profesionalo: planas prieš vykdymą. Sudėtingą užduotį pradedi „plan mode” (spaudi Shift+Tab du kartus) — Claude ne iškart kabinasi į kodą, o pirma pasiūlo planą. Jį kartu tobulini, kol tampa tikrai geras, ir tik tada leidi vykdyti.

Esminė mintis: jei kas nors pakrypo ne ta linkme — grįžk į planą, o ne taisyk viduryje. Bandymas „pastumti” Claude nurodymais viduryje darbo dažniausiai tik kaupia painiavą. Geras planas iš anksto — svarbiausia investicija, kad išvengtum problemų vėliau.

Stiprus triukas: vienas Claude parašo planą, o antrą paprašai jį peržiūrėti tarsi vyresnysis inžinierius — „peržiūrėk šį planą kaip staff engineer ir surask silpnas vietas”.

3. CLAUDE.md — tavo komandos atmintis

CLAUDE.md — tai failas repozitorijaus šaknyje, kurį Claude perskaito kiekvienos sesijos pradžioje. Čia surašai taisykles, kurias jis turi žinoti: kokį paketų tvarkyklę naudoti, kaip paleisti testus, ko niekada nedaryti.

Auksinė taisyklė: kai Claude ką nors padaro ne taip — nepataisyk tyliai, o užbaik sakiniu:

„Atnaujink CLAUDE.md, kad daugiau taip neklystum.”

Claude puikiai rašo taisykles pats sau. Laikui bėgant negailestingai redaguodamas šį failą pamatysi, kaip matomai krenta klaidų dažnis. Tai vadinama „kaupiamąja inžinerija” (compounding engineering) — kiekvienas pataisymas automatiškai pagerina visas būsimas sesijas visai komandai, nes failas guli git ir yra bendras.

4. Slash komandos ir subagentai — automatizuok tai, ką kartoji

Jei kokį veiksmą atlieki daugiau nei kartą per dieną, paversk jį komanda. Slash komandas laikai kataloge .claude/commands/ (irgi git, irgi bendros komandai) — nebereikia kaskart rašyti to paties prompto.

Subagentai — tai atskiri „darbuotojai” dažniems darbams, aprašyti .claude/agents/ kataloge. Populiarūs pavyzdžiai:

• code-simplifier — sutvarko ir supaprastina kodą, kai Claude baigia
• verify-app — detalios instrukcijos, kaip nuo pradžios iki galo patikrinti programą
• build-validator — pasitikrina, ar viskas kompiliuojasi

Subagentas turi ir antrą naudą: jis dirba atskirame kontekste, tad pagrindinės sesijos „atmintis” lieka švari ir sufokusuota.

5. Automatika ir saugios teisės

Hooks leidžia „prisikabinti” prie Claude darbo ciklo. Dažniausias pavyzdys — PostToolUse hook, kuris automatiškai suformatuoja kiekvieną Claude parašytą failą. Claude ir taip formatuoja gerai ~90 % atvejų, bet hook pagauna likusius atvejus ir apsaugo nuo CI klaidų:

Kad nereikėtų kaskart spausti „leisti”, iš anksto patvirtink saugias komandas su /permissions — geriau nei --dangerously-skip-permissions, nes išlieka apsauga. Patvirtinti šablonai (pvz. Bash(bun run test:*)) guli .claude/settings.json ir dalijasi visai komandai.

Čia pat įsijungia ir įrankiai per MCP (Model Context Protocol): Claude gali pats naudotis Slack, duomenų bazėmis (bq), Sentry klaidų žurnalais. Apie tai plačiau — 2 dalyje.

6. Svarbiausias patarimas: duok Claude būdą pasitikrinti

Jei įsimintum tik vieną dalyką iš viso ciklo — įsimink šitą. Duok Claude būdą pačiam patikrinti savo darbą, ir galutinio rezultato kokybė pakyla 2–3 kartus.

Verifikacija priklauso nuo srities, bet principas visada tas pats — uždaryk grįžtamojo ryšio kilpą:

• Kodas — testų rinkinys arba bash komanda, kuri parodo, ar veikia
• Sąsaja (UI) — Claude per naršyklės plėtinį atidaro puslapį, paspaudžia, pamato rezultatą ir taiso
• Duomenys — užklausa, kurios rezultatą galima palyginti

Kai Claude gali pamatyti savo klaidą, jis ją ištaiso pats — tau nebereikia būti tuo, kuris gaudo kiekvieną smulkmeną.

Ką pradėti šiandien

1. Atsidaryk du Claude vienu metu — po vieną dviem skirtingoms užduotims.
2. Kitą sudėtingesnę užduotį pradėk plan mode (Shift+Tab ×2).
3. Susikurk CLAUDE.md ir po kiekvienos klaidos liepk jį atnaujinti.
4. Duok Claude būdą pasitikrinti — testą, komandą ar naršyklę.

Antroje dalyje — gilesnės technikos: worktree greitkeliai, savų skills kūrimas, kaip Claude pats taiso klaidas ir kaip iš jo išspausti geresnį rezultatą promptais.

Toliau: Claude Code meistriškumas (2/3): technikos →